2013 m. sausio 1 d., antradienis

Apie filmą "Pi gyvenimas"

Laura vis užsimindavo, kad reikia kur nors kaupti mintis, emocijas apie filmus. Prisiprašė :))) Ji Supermenų gimtadieniui daro skrebukus, o aš debiutuoju. 

Pi gyvenimas. Net nepamenu kaip Y. Martel parašytas romanas pateko į mano rankas. Greičiausiai tai buvo dovana? :) Kai skaičiau šią knygą - vis galvojau, kaip autorius taip geba sudominti ir įtraukti, nes knygos turinyje nėra gausybės personažų. Bendra emocija kurią prisimenu - tigras ir vandenynas, lygiai taip taikliai ir transliuoja knygos viršelis. Man tai buvo atostogos.  

Knyga - filmas.

Įprasta lyginti diskutuojant, kas geriau - filmas ar knyga? Knygą aš jau pamiršusi, likusi mintyse tik gera rami emocija. Kaip tik dabar klausau filmo garso takelį, jis toks labiau nerimastingas, dramatiškas. Taip ir filmas - labiau su įtemptom emocijom negu atostogų pojūčiu. 

Ir vaizdai, nuostabūs vaizdai ir toks estetinis pasigėrėjimas gamtos tobulumu, netikėtumu, bendrystės ryšiu, spalvomis. 



Ir tigras, kuris po knygos skaitymo buvęs stiprus, po filmo kaip nenugalima jėga savo akimis dar rodos ilgai žiūri. O tas netikėtas jo šuolis prilygsta mini infarktui :)



Puikus laiko praleidimas vienam pačiam sau, su vyresniais vaikais - paaugliais, draugėmis, vyrais, ar bet kuo? Autorius teigia, kad tai reali istorija, bet man vis dar atrodo neįtikėtina.


O jums ši istorija atrodo tikroviška?

Lauksiu ir jūsų pastebėjimų!

Super Agnė

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą