Diena su knyga'2014 - bus!

Vakar buvau Operos ir baleto teatre. Neskaitant to, kad pats siužetas buvo kiek bukas ir neteikiantis prasmės, paties pastato didingumas, nuostabi muzika, kostiumai (Agnė Kuzmickaitė) ir galimybė savo protą atšviežinti ir pajungti naujam sezonui - ideali! Klasika neišvengiamai - klasika.

Bet mintis apie tai, kad grįžus iš sostinės mašrutas bus toks - dušas ir knyga lovoj, buvo viena. Pabudimas - su knyga lovoj. Ir atėjo toks stiprus jausmas, kad yra vienas labai pasiilgtas Supermenų projektas - Diena su knyga. Turbūt vienintelis pats pačiausias, kurį tikrai norėčiau pakartoti/patobulinti ir tiesiog padaryti šiais metais.

Todėl skelbiu oficialią projekto miegojimo pabaigą ir kviečiu visus visus jungtis prie projekto idėjinio ir techninio įgyvendinimo šiais metais*

* KVIETIMAS skirtas:

• Palaikantiems viešųjų renginių idėją Alytuje;
• Norintiems realizuoti savo kūrybines idėjas;
• Ankščiau dirbusiems su Supermenais ir norintiems prisijungti prie šio projekto;
• Norintiems būti renginio finansiniais rėmėjais;
• Galintiems prisidėti prie renginio viešinimo ir spaudos;
• Tiems, kurie turi idėjų kūrybinėms dirbtuvėms ir nori jas pravesti;
• Kurie turi namuose nenaudojamų knygų, bet į renginį neateis;
• Tiems, kurie myli knygas ir dar nežino, kuo gali būti naudingi :)

Kad jūs žinotumėt, kaip smagu, kai kažkas parodo iniciatyvą pats ir nereikia prašyti. Tiesiog būkit paprasti ir sakykit - noriu dirbti kartu, savanoriauti, duoti pinigų, idėjų, savo nemokamas paslaugas... :)))

Aš jau pradėjau galvoti apie tai, kur renginys galėtų vykti, kokia programa būtų ir t.t. Aišku ieškojau vaizdų ir radau labai labai fainą katalogėlį su knygų iliustracijomis: http://www.pinterest.com/raquelmca/illustrations-books/

Būtinai paganykit akis! Tas viršuje esantis paveiksliukas įsiminė ilgam ir kažkaip prisiminiau savo vaikystės norą - būti bibliotekininke. Taip ir parašiau pradinėse klasėse mokytojai paklausus, kuo būsiu. O kodėl gi netapus vienai dienai ta bibliotekininke? :) Kartu su jumis visais - privačioje Dienos su knyga'2014 bibliotekoje. Trūksta dar tik tokios gražios suknelės!

Dar viena man labai patikusi iliustracija yra netgi su arkliu - šių metų simboliu. Pasižadu viešai, kad esu pasiryžusi dėl projekto Diena su knyga padirbėti iš paties arba visomis savo arklio galiomis. Tik todėl, kad šventė būtų sukurta bendruomeniška, teikianti gerų emocijų ir jauki. Būtinai ten bus jaukus kampelis šeimoms su vaikais, arbata, prasmingos paskaitos, knygų turgelis, kūrybinės dirbtuvės, gyva muzika...

Taip nekantru, kad pirmadienį iškart derinsiu renginio datą, vietą, aišku tiek, tad tai bus Alytuje, pirmoje kovo pusėje ir greičiausiai savaitgalį :) 

Einu gamint pietų, nes knygomis pasirodo sotus nebūsi,

Su meile ir visu vežimu kūrybinių galių projektui Diena su knyga'2014 

Super Agnė.

Norint išmokti kurti, reikia kurti.

Šįkart ištrauka iš R.Židžiūno knygos "Gyvenimo kūrėjas". Puslapis 284 :) Komentarų, išskyrus vaizdus, nebus, nes aiškiau ir būt negali. 

Pradedam:

Žmogus, iš kurio atimama galimybė kurti, labai panašus į biorobotą, užprogramuotą dirbti, ilsėtis ir daugintis. Ilgai dirbdami monotonišką ir varginantį darbą, pradedame jausti, kaip mūsų vidinės žmogiškosios galios pradeda degraduoti, mintys atbunka, emocinės reakcijos tampa primityviomis. Perfrazuojant darvinistines idėjas galima pasakyti, kad darbas beždžionę padarė žmogumi ir darbas jį pavers nuvarytu arkliu. 

Todėl, kaip sako ukrainiečiai, kiekvienas darbas turi prasidėti ir baigtis švente. 

Ši šventė ir yra kūryba, nes ji suteikia energijos perteklių, entuziazmą ir norą vystytis. Kūrybinis procesas pažadina proto, širdies ir net kūno aktyvumą, išlaisvina snaudžiančias galimybes, skatina norą vystytis. Kai pranyksta šis nuostabus procesas, visas gyvenimas pavirsta pasikartojančiomis situacijomis: kiekvieną dieną keliamės ir važiuojame į darbą, vakare grįžtame namo, žiūrime televizorių, einame miegoti, savaitgalį stengiamės ilsėtis ir kur nors išvykti. Kaip žinia, pasikartojantys stimulai žmogaus smegenis veikia hipnotizuojančiai, todėl tokie žmonės labai panašūs į užmigusius kasdienybėje lunatikus. 

Visas jų gyvenimas surežisuotas, nuspėjamas, ir kaip jie patys mano, saugus. Nors visa pasaulinė ekonominių krizių praktika rodo, kad kaip tik ši žmonių grupė pati nesaugiausia, ji labiausiai ir nukenčia, kai ateina ekonominių ar socialinių permainų laikai.

Kūrybinė veikla ne tik suteikia džiaugsmą, nuolatinį tobulėjimą, bet ir norą gyventi, palaikyti aukštą veiklos tonusą. Tai pats stipriausias vaistas nuo kasdienybės, apatijos, depresijos, nusivylimo ir permainų baimės.

Kurti ir save išreikšti galima įsirengiant namus, gaminant maistą, perkantis drabužius, auklėjant vaikus, kuriant verslą, pardavinėjant, vadovaujant ir t.t. Kurti yra žmogiška, todėl kiekvienas mūsų turi savyje didelį talentą kurti. Šį talentą kaip ir kitus reikia tiesiog savyje atskleisti. 

Iliustracijos:

http://favim.com/image/259882/

http://www.pixel77.com/beautiful-funny-illustrations-camellie/

http://society6.com/ArianNoveir/The-new-Kind-of-Creative-Talent

Apie filmą "Pi gyvenimas"

Laura vis užsimindavo, kad reikia kur nors kaupti mintis, emocijas apie filmus. Prisiprašė :))) Ji Supermenų gimtadieniui daro skrebukus, o aš debiutuoju. 

Pi gyvenimas. Net nepamenu kaip Y. Martel parašytas romanas pateko į mano rankas. Greičiausiai tai buvo dovana? :) Kai skaičiau šią knygą - vis galvojau, kaip autorius taip geba sudominti ir įtraukti, nes knygos turinyje nėra gausybės personažų. Bendra emocija kurią prisimenu - tigras ir vandenynas, lygiai taip taikliai ir transliuoja knygos viršelis. Man tai buvo atostogos.  

Knyga - filmas.

Įprasta lyginti diskutuojant, kas geriau - filmas ar knyga? Knygą aš jau pamiršusi, likusi mintyse tik gera rami emocija. Kaip tik dabar klausau filmo garso takelį, jis toks labiau nerimastingas, dramatiškas. Taip ir filmas - labiau su įtemptom emocijom negu atostogų pojūčiu. 

Ir vaizdai, nuostabūs vaizdai ir toks estetinis pasigėrėjimas gamtos tobulumu, netikėtumu, bendrystės ryšiu, spalvomis. 

Ir tigras, kuris po knygos skaitymo buvęs stiprus, po filmo kaip nenugalima jėga savo akimis dar rodos ilgai žiūri. O tas netikėtas jo šuolis prilygsta mini infarktui :)

Puikus laiko praleidimas vienam pačiam sau, su vyresniais vaikais - paaugliais, draugėmis, vyrais, ar bet kuo? Autorius teigia, kad tai reali istorija, bet man vis dar atrodo neįtikėtina.

O jums ši istorija atrodo tikroviška?

Lauksiu ir jūsų pastebėjimų!

Super Agnė